Privažiavimas – labai gerai.
Matomumas – super.
Gylis – 5 m.
Žuvys – nerasta.
Ką verta pamatyti – DELFINUS!

Nardyti galima ne tik ežeruose ir jūrose. Dar yra ir baseinai. O jeigu baseine yra ir delfinai – kodėl gi ne?

Ko gero praleisime tą dalį, kurią užėmė visokios derybos ir kelionės, pradėsime nuo esmės.
Taigi, vieną gražų šeštadienio vakarą, 16:00 val. Immortallt ir Sagelo susitinkam su instruktore iš „Oktopuso“ Liuda, susimokam pinigėlius, važiuojam į perkėlą, keliamės Smiltynėn. Kitoje pusėje susitinkam Egle su Beuchat. Privarom automobiliukus prie galinio delfinariumo įėjimo, per jį susitempiam visą įrangą. Instruktorė praveda smulkų brifingą: berniukams į kairę - mergaitėms į dešinę, tą daryt – to nedaryt, nušokti taip - užlipti šitaip, ir tt. Berniukams tenka išklausyti dar ir trumpą moralą apie tai, kaip negražu neturėti OWD (kiekvienas turėjo savo svarią priežastį, nuo „pamiršau mokykloje“ iki „suprantate, mano senelis irgi buvo naras, o jį netyčia suėdė unguriai kartu su mano OWD licenzija ir nieko, nieko, visiškai nieko neliko iš jo“, :) )...

Tiek to, šiandien mus dar įleis, todėl persirengiam, susijungiam įrangą ir pakliūnam prie baseino. Sagelo pamato delfinus ir paklausia ar dar nevėlu atsiimti pinigus. Vėlu. Delfinai mielai iššoka ant pakylos ir guli. Galima fotografuotis, pačiupinėti. Galutinai ekipiruojamės ir šokam vandenin. Mes turime vieną valandą ir septynis delfinus.

Kažkaip nuosekliai papasakoti ką mes veikėmė, tiesiog neįmanoma. Be abejo, visiems labai patiko. Kiekvienas turėjo ką veikti, kiekvienas gavo savo asmeninių nepamirštamų įspūdžių porciją. Nenorėdamas pasakoti už kitus, pasakosiu tik už save.

Foto. Fotoaparatas dalykas geras, bet tik ne su delfinais. Apšvietimas po vandeniu auto režimu yra nepakankamas, o išjungus blykstę kažką nufotografuoti yra labai sunku. Praktiškai, kol pagauni kadrą ir paspaudi mygtuką, gaunasi keturi nuotraukos variantai: naras be delfino, neryškus delfinas be naro, visiškai nieko (baseino plytelės) arba bandantys apžioti kamerą nasrai ... Būna dar ir tarpiniai nuotraukų variantai, kai matyti uodegos dalis, kažkokia pilka masė ir pan. Taigi, rimtai nuotraukai muilinė netinka, o ir tiesiog gaila tam gaišti laiką. Todėl patarimas: jeigu turite paprastą fotoaparatą, bandykite pliaukštelėti kelis kadrus, bet pernelyg to nesureikšminkite. Laikas eina, todėl geriau užsiimkite delfinais: stebėkite juos, grožėkitės, lieskite.
Paviršiuje fotografuoti irgi galima, gaunasi neblogai. Kaip vėliau pasakė Liuda: „šiandien jie kažkokie nefotogeniški...‘

Smalsumas. Padarai jie yra neįtikėtinai smalsūs. Nors mus perspėjo, kad viskas būtų prisegta savo vietose, vienu metu man pasidarė nebejuokinga, kai tuo pat metu vienas delfinas stumdė mane iš šono, kitas stengėsi dantim grybštelėti kamerą, o trečias labai susidomėjo laikrodžiu. Ir taip daugmaž visą laiką. Beje, jeigu tau atrodo, kad tave paliko ramybėje, iš tikro galbūt taip nėra. Egle pasakojo, kad matė, kaip delfinas bandė „atsegti“ balioną Immortalltui, aš mačiau kaip delfinas iš apačios dantim ragavo Beuchat svorių diržo galiuką (Beuchat to nė nepastebėjo). Šiaip beveik visada delfinas priplaukia prie ištiestos rankos ir bando grybštelti dantim už delno. Jie žaidžia ir jokios žalos nepadaro, bet gali ir taip „įsisegti“ į delną, kad geriau jau nejudėti ir kiek palaukti, kol delfinui pabos jus laikyti.

Greitis. Pirmomis nėrimo minutėmis mintyse prisiekiau, kad gryžęs namo velniop ištrinsiu visus plaukmenų testus iš povandeniu.lt. Ką ten kažkas pratestavo? Plaukmenis? Plaukmenų manevringumas, komfortas, greitis?.. Pamirškite viską. Delfinai neturi interneto, todėl ko gero nieko nežino apie naujausius „split finus“, bet jiems to ir nereikia. Su scuba šalia delfinų jautiesi kaip ekskavatorius formulės trasoje. Žybt! Iš kairės nurūko pilka masė. Žybt, žybt! Iš dešinės apačion nesubėdami nusklendė dar du bolidai. “Nusklendė” – tinkamas žodis, nes plaukioja jie neskubėdami, deja, bent pavyti delfino niekada nepavyks. Jeigu jam neįdomu – viso gero, jeigu jis susidomėjo – neatsikratysi.
Aišku, jie mielai būna šalia, reaguoja, juos galima pačiupinėti ir paglostyti. Bet plaukioja jie nerealiai. Žuvys irgi puikiai plaukioja, bet kai tokia trimetrinė “mamytė” be vargo aplekia baseiną ir daro 180 laipsnių posūkį, manevras daro įspūdį.

Oro sunaudojimas. Kai Liuda mus perspėjo stebėti savo manometrus, nejučia šyptelėjome (juk baseinas). Pasirodo, vienas vyrukas sugebėjo per 15 min iškvėpuoti visą balioną (matyt, adrenalinas daro savo darbą). Juokas juokais, bet prieš įšokant turėjau 250 bar, po dešimties minučių - 200, ir dar po kelių minučių - 150! Ir tai prie niekingo 5 m. max gylio, šiltame ir skaidriame vandenyje! Matyt, oras čia kaip ir laikas, bėga neįtikėtinai greitai.

Snorkeliavimas. Maždaug po pusvalandžio ženklais susirodom kilti viršun. Paliekam įrangą ant liepto ir snorkeliuojam. Čia ne ką blogiau. Gaunam du kamuolius, delfinai mielai su mumis žaidžia: meti kamuolį delfinui, jis pagauna kamuolį ir meta atgal. Kartais nemeta, o pabėga su kamuoliu, kol jam neatsibosta.
Nusiėmus plaukmenis, galima pabandyti suglausti kojas ir pakišti delfinui po nosim, tada šis gali įsiremti nosim į padus ir jus gerokai stumtelėti.

Pabaiga. Deja, viskas turi savo pabaigą. Valanda prabėgo kaip viena minutė – ir Liuda jau sukryžiuoja rankas ir rodo ženklu lipti lauk. Lipam, persirenginėjam, pakuojam įrangą. Prie durų padėkojam mūsų šauniajai instruktorei ir atsisveikinam. Dėkui Oktopusui už nepamirštamus įspūdžius, dabar mūsų laukia ilga ir nuobodi kelionė Vilniun.

Įspūdžiai. Išreikšti įspūdžius žodžiais ir pateikti kažkokius narų komentarus – beprasmiška, o aprašinėti banalius “šakės, faina, eik tu sau” ir tt. tiesiog neverta. Iš savo pusės galiu duoti pavyzdį: kelis kart paspringau vandeniu snorkeliuodamas, nes kažkaip visiškai pamiršau, kad burnoje ne reguliatorius, o vamzdelis. Kelis kart, bekosėdamas tiesiog … pamiršau kosėti, nes man tiesiai į akis pažiūrėjo delfinas.

Tai buvo ĮSPŪDINGA. Kiekvienas pats sau kažką gavome ir atradome, galbūt padarėme savo išvadas, galbūt bent šiandien tapome geresni.

Finansai. Kaip ir viskas šiame pasaulyje, malonumas kainuoja. Delfinams ir Oktopusui irgi reikia valgyti, todėl už valandos pasiplaukiojimą su dideliais ir protingais gyvūnais kiekvienam mūsų tenka pakloti po 300 litų. Priklausomai nuo savo gyvenamosios vietos, primeskite dar ir kuro bei kelto (30 lt) kainą. Jeigu vykstate su šeima, kiekvienam šeimos nariui vieta žiūrovų salėje kainuos dar po 10 lt. Susidaro šiokia tokia apvalaina sumelė, bet po nėrimo supranti, kad pinigai buvo to verti.

Bent kartą gyvenime – tikrai verta pabandyti!
Susidomėjusiems – skambinkite į Oktopusą ir registruokitės tel. 8/46 381850. Nėrimai vyksta ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Kartais delfinai gali susirgti, tada nėrimai atšaukiami.
Sėkmės.

Nardyk.lt komanda: Sagelo, Egle, Immortallt, Beuchat.

Savo įspūdžius užrašė Sagelo